Palikite mane, nes tas, kurį myliu, mane pašaukė,

Ir man jis atskleidė geros žinios ženklus.

Ir jis man paaiškino subtilias prasmes,

Su tikrumu, kai jis atidengė šydą.

Jis davė man gerti ir aš paaukočiau save tam, kuris man davė gerti.

Iš tiesų, Dievui priklauso tas vynas.

Ir jis išlaisvino mane iš pančių po išbandymo,

Ir apdovanojo mane visomis gerumo rūšimis.

Ir meilėje jis paaiškino mano ketinimą ir būseną,

Su pamaldumu jis mane atitolino nuo priekaištų.

Mano laikas praėjo žiniose ir pamaldume,

Ir pomirtiniame gyvenime, į amžinybės buveinę.

Ir kai karavano vadovas mane vedė,

Į tyrumo šlaitą, tarp Ramato.

Atsiliepiau jam ir nesulenkiau savo vadelių,

Į apkalbėtoją ar priekaištų žmones.

Ir man pakanka, kad esu prie durų,

Ant slenksčio iki Prisikėlimo dienos.

Klauskite manęs, nes meilė yra mano menas ir būsena,

Ir aš tapau, o mano drauge, tarnu.

Mes buvome su jais prie Dini vyno,

Ant jų debesys lijo.

Ir jų apsvaigime jie neliudijo antrojo,

Ir tarp jų yra ženklas nuo Viešpaties.

Ženklas, kuris rodo Jo pasitenkinimą kiekvieną akimirką,

Ir jie nebijo jos pasekmių apgailestavimo.

Jiems yra gausios malonės dovanos,

Kuriomis jie pasiekė vadovavimą.

Galbūt su jais mes pasieksime sodų buveinę,

Ir Pranašas mus ves, kelio vadovus.

Tegul Allah laimina Jį kiekvieną akimirką,

Ir Jo šeimą, kaip rytmečio balandis burkuoja.